Įvadas į siurbiamąsias žemsiurbes

Siurbiamoji žemsiurbė – tai inžinerinio tipo laivas, kuriame gilinimo darbams naudojami siurbliai; terminas įtrauktas į pirmąjį *Jūrų mokslo ir technologijų terminų* leidimą, o atitinkami angliški terminai yra „siurbimo žemsiurbė“ arba „hidraulinė žemsiurbė“. Šiuose laivuose naudojami išcentriniai srutų siurbliai povandeniniam dumblui išsiurbti; Suspensijai sukurti naudojamos aukšto-slėgio vandens srovės, kurios vėliau vamzdynais transportuojamos į nurodytą vietą. Įprasti tipai yra prikabinamos žemsiurbės su siurbiamomis žemsiurbėmis, pjovimo siurbimo žemsiurbės ir reaktyvinės siurbimo žemsiurbės, kurių laivai pagal navigacijos galimybes priskiriami savaeigiams- arba nesavaeigiams-. Dėl didelės eksploatacinės vertės siurbiamieji žemsiurbiai šiuo metu yra labiausiai paklausūs{7}}laivų tipai gilinimo pramonėje.
Šie laivai yra varomi dyzeliniais varikliais, garo varikliais arba kranto elektra ir išlaiko savo padėtį eksploatacijos metu naudodami spygliuočių (pozicijos polių) arba inkarų{0}} kabelių sistemas, o tai suteikia nuolatinio gilinimo ir didelio efektyvumo pranašumus. Techniniuose klasifikavimo standartuose savaeigiai modeliai-skirstomi pagal bunkerio talpą, o nesavaeigiai-modeliai klasifikuojami pagal našumą. Jie tinka gilinti vandens kelius su minkštu dirvožemiu, pavyzdžiui, smėliu ir dumblu, pasiekiant didelį efektyvumą, kai gilinimo sluoksnio storis yra mažesnis nei 0,7 metro; kai kuriuose modeliuose yra dvigubos siurbimo angos, leidžiančios gilinimo plotį viršyti 20 metrų. Pirmą kartą 1893 m. Misisipės upės projekte panaudoti pažangūs modeliai,{10}}optimizavus purkštukų konfigūraciją ir įsiurbimo struktūrą,{11}}pasiekė iki 2500 kubinių metrų per valandą našumo. Tačiau siurbiamųjų žemsiurbių išpylimo vamzdynai yra gana trumpi, o tai riboja atliekų šalinimo vietų pasirinkimą.